Dažniausiai pasitaikantys kavos aparatų gedimai ir jų priežastys

Kai rytas prasideda ne kavos aromatu, o gedimo pranešimu

Kiekvienas, kas turi kavos aparatą namuose ar biure, bent kartą yra patekęs į tą nemalonią situaciją – ryte prieini prie aparato, paspaudžia mygtuką, ir… nieko. Arba kažkas, bet tikrai ne tai, ko tikėjaisi. Garsas keistas, kava vandeninga, slėgis per mažas, arba aparatas tiesiog atsisako bendradarbiauti. Tokios akimirkos gali sugadinti ne tik rytą, bet ir visą dieną – ypač jei kava yra ta viena priemonė, kuri padeda žmogui tapti žmogumi iki pietų.

Kavos aparatai – nesvarbu, ar tai espresso mašina, kapsulinis aparatas, ar paprastas lašelinis – yra sudėtingi prietaisai, kurie kasdien susiduria su aukšta temperatūra, slėgiu, vandeniu ir kavos nuosėdomis. Nenuostabu, kad laikui bėgant jie pradeda rodyti gedimo požymius. Gerai tai, kad dauguma problemų turi aiškias priežastis ir dažnai jas galima išspręsti patiems – be brangių remonto paslaugų.

Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius kavos aparatų gedimus, paaiškinsime, kodėl jie atsiranda, ir pateiksime konkrečių patarimų, ką daryti, kai aparatas nustoja veikti taip, kaip turėtų.

Aparatas nekaista arba kava išeina per šalta

Vienas iš labiausiai paplitusių nusiskundimų – kava išeina drungna arba net šalta. Tai gali atrodyti kaip rimtas gedimas, tačiau dažniausiai priežastys yra gana paprastos.

Pirmiausia reikia patikrinti termostatą arba šildymo elementą. Kavos aparatuose naudojami termoblokai arba boileriai, kurie kaitina vandenį iki reikiamos temperatūros. Jei termostatas sugedo arba šildymo elementas perdegė, vanduo tiesiog nebus pakaitinamas iki tinkamos temperatūros. Espresso kavai reikia maždaug 90–96 laipsnių, ir net keli laipsniai žemiau gali stipriai paveikti kavos skonį bei aromatą.

Kita dažna priežastis – kalkių nuosėdos. Tai galbūt labiausiai neįvertinta kavos aparatų problema. Kai vandenyje esantys kalcio ir magnio junginiai nusėda ant šildymo elemento, jis pradeda dirbti neefektyviai – tarsi bandytum kaitinti puodą per storą izoliacijos sluoksnį. Aparatas gali rodyti, kad veikia normaliai, bet kava vis tiek bus per šalta.

Ką daryti:

  • Reguliariai atlikite aparato dekalkinavimą – priklausomai nuo vandens kietumo jūsų vietovėje, tai reikėtų daryti kas 1–3 mėnesius.
  • Jei dekalkinimas nepadeda, o aparatas vis tiek nekaitina, greičiausiai reikės keisti šildymo elementą – tai jau remonto specialisto darbas.
  • Prieš ruošiant kavą, pašildykite puodelį karštu vandeniu – tai padės išlaikyti kavos temperatūrą.
  • Patikrinkite, ar aparatas turi pakankamai laiko įšilti prieš naudojimą – kai kuriems modeliams reikia 10–15 minučių.

Slėgio problemos: kava bėga per greitai arba per lėtai

Espresso aparatų naudotojai dažnai susiduria su slėgio problemomis – ir tai vienas iš tų gedimų, kuris tiesiogiai veikia kavos kokybę. Idealus espresso reikalauja maždaug 9 barų slėgio, ir nukrypimas į bet kurią pusę duoda visiškai kitokį rezultatą.

Jei kava bėga per greitai ir yra vandeninga, tai dažniausiai reiškia, kad:

  • Kava sumalama per stambiai
  • Kavos milteliai per menkai sutankinti (tamperiu)
  • Filtro krepšelis yra pažeistas arba netinkamo dydžio
  • Siurblys generuoja per mažą slėgį

Jei kava bėga per lėtai arba visai nebėga, priežastys gali būti priešingos – per smulkiai malta kava, per stipriai sutankinta, arba užsikimšęs filtras. Tačiau dažnai kaltininkas yra siurblys. Kavos aparatuose naudojami vibracijos arba sukamieji siurbliai, kurie laikui bėgant gali prarasti galią arba visiškai sugesti. Tai ypač būdinga aparatams, kurie naudojami intensyviai arba jau yra garbaus amžiaus.

Kalkių nuosėdos čia vėl atlieka savo juodą darbą – jos gali užkimšti siurblio vidų ir sumažinti jo efektyvumą. Be to, jei aparate naudojamas manometras (slėgio matuoklis), verta jį patikrinti – galbūt problema tik rodmenų tikslume, o ne pačiame slėgyje.

Praktinis patarimas: jei naudojate espresso aparatą, investuokite į gerą malūnėlį su reguliuojamu malimo stambumu. Dažnai tai, kas atrodo kaip aparato gedimas, iš tikrųjų yra netinkamas kavos malimas.

Vandens nuotėkis – nuo mažų lašų iki rimtų problemų

Vandens lašėjimas iš kavos aparato – tai vienas iš tų gedimų, kurį žmonės dažnai ignoruoja, kol problema netampa rimta. Maži lašai atrodo nepavojingai, bet laikui bėgant jie gali sugadinti ne tik aparatą, bet ir stalviršį ar baldus po juo.

Dažniausiai nuotėkis atsiranda dėl susidėvėjusių tarpiklių (gumelių). Kavos aparatuose yra daugybė guminių tarpiklių, kurie užtikrina sandarumą tarp skirtingų dalių. Šios gumelės laikui bėgant kietėja, trūkinėja arba deformuojasi dėl nuolatinio karščio ir slėgio poveikio. Grupės galvutės tarpiklis (toje vietoje, kur tvirtinamas filtro laikiklis) yra vienas iš dažniausiai keičiamų elementų espresso aparatuose.

Kita dažna nuotėkio priežastis – pažeistos arba atsilaisvinusios žarnelės. Viduje aparatas turi nemažai plastikinių ar silikoninių žarnelių, kurios jungia skirtingus komponentus. Jos gali atsilaisvinti nuo jungčių arba įskilti, ypač jei aparatas buvo netinkamai transportuotas arba naudojamas ilgą laiką.

Taip pat verta patikrinti vandens rezervuarą ir jo vietą – kartais tai, kas atrodo kaip nuotėkis, yra tiesiog kondensatas arba netinkamai įstatytas rezervuaras.

Ką daryti:

  • Reguliariai tikrinkite grupės galvutės tarpiklį – jei jis kietai, trūkinėjęs arba deformuotas, jį reikia keisti. Tai gana paprastas ir nebrangus darbas.
  • Nenaudokite aparato, jei matote aktyvų nuotėkį – vanduo ir elektra yra pavojingas derinys.
  • Jei nuotėkis yra iš aparato apačios arba iš vidinių dalių, geriau kreiptis į specialistą.

Aparatas neįsijungia arba išsijungia savaime

Tai vienas iš tų gedimų, kuris gali turėti labai skirtingas priežastis – nuo trivialių iki rimtų. Prieš paniškai skambinant į remonto servisą, verta patikrinti kelis dalykus.

Visų pirma – maitinimo šaltinis. Skamba elementariai, bet nemažai žmonių išleidžia pinigus remontui, kai problema buvo tiesiog atsilaisvinęs laidas arba suveikęs saugiklis. Patikrinkite, ar laidas tvirtai įkištas, ar lizdas veikia (galite išbandyti kitą prietaisą), ar namuose nesuveikė automatinis saugiklis.

Jei aparatas išsijungia savaime veikimo metu, dažniausiai tai rodo perkaitimą. Kavos aparatuose yra apsauginiai termostatai, kurie išjungia prietaisą, kai temperatūra viršija saugų lygį. Tai gali nutikti dėl kalkių nuosėdų (šildymo elementas dirba per intensyviai), dėl užblokuotos ventiliacijos arba dėl to, kad aparatas naudojamas per ilgai be pertraukos.

Kitas galimas kaltininkas – elektronikos plokštė. Modernūs kavos aparatai turi sudėtingas valdymo sistemas, ir kartais elektronika gali sugesti dėl drėgmės, įtampos šuolių arba tiesiog dėl senumo. Šio tipo gedimas paprastai reikalauja profesionalaus remonto arba dalies keitimo.

Taip pat verta paminėti automatinio išsijungimo funkciją – daugelis modernių aparatų turi nustatytą laiką, po kurio jie išsijungia automatiškai. Jei aparatas išsijungia po 20–30 minučių, galbūt tiesiog reikia pakeisti šį nustatymą.

Kavos malūnėlio problemos ir jų poveikis kavos kokybei

Aparatai su integruotu malūnėliu – tai atskira kategorija, nes malūnėlio gedimai dažnai klaidingai interpretuojami kaip paties aparato problemos. Jei aparatas turi integruotą malūnėlį, jo priežiūra yra tokia pat svarbi kaip ir likusių dalių.

Dažniausiai pasitaikanti problema – malūnėlio užsikimšimas. Kavos aliejai laikui bėgant kaupiasi ant malimo diskų ir sukuria kietą nuosėdų sluoksnį. Tai lėtina malimą, keičia malimo stambumą ir gali visiškai užblokuoti malūnėlį. Ypač tai būdinga, jei naudojate riebią arba labai tamsiai skrudintą kavą.

Malimo diskų susidėvėjimas – kita problema, kuri atsiranda po ilgo naudojimo. Susidėvėję diskai nebegali sumalti kavos tolygiai, todėl gausite nevienodo stambimo miltelius, o tai tiesiogiai veikia kavos skonį. Paprastai keramikos diskai trunka ilgiau nei plieniniai, bet abu galiausiai reikia keisti.

Jei malūnėlis daro keistus garsus – cypimą, traškėjimą ar tarkšėjimą – tai gali reikšti, kad į jį pateko koks nors svetimkūnis (akmenukas, kuris kartais pasitaiko kavos pupelėse), arba kad guoliai yra susidėvėję.

Praktiniai patarimai malūnėlio priežiūrai:

  • Reguliariai valykite malūnėlį specialiomis valymo granulėmis arba minkštu šepetėliu.
  • Nenaudokite drėgnų kavos pupelių – drėgmė greitina nuosėdų kaupimąsi.
  • Jei aparatas ilgai nenaudojamas, išvalykite malūnėlį prieš paliekant.
  • Neperkraukite malūnėlio – pilkite tiek pupelių, kiek reikia vienai ar kelioms porcijoms.

Garų lazdelės ir pieno putojimo problemos

Tiems, kas mėgsta kapučino ar latte, garų lazdelė yra viena svarbiausių aparato dalių. Ir viena iš tų, kurios dažniausiai reikalauja priežiūros.

Labiausiai paplitusi problema – užsikimšusi garų lazdelė. Po kiekvieno pieno putojimo, jei lazdelė neišvaloma iš karto, pieno likučiai džiūsta ir kietėja angose. Laikui bėgant tai sukuria kietą nuosėdų sluoksnį, kuris blokuoja garų srautą. Rezultatas – silpni garai, netolygus putojimas arba visiškas garų nebuvimas.

Kita problema – garų slėgio sumažėjimas. Tai gali būti susiję su kalkių nuosėdomis boileryje arba su pažeistais tarpikliais garų vožtuvo srityje. Jei garai yra silpni net ir po valymo, greičiausiai reikia gilesnio aparato valymo arba tarpiklių keitimo.

Taip pat verta paminėti garų temperatūrą – jei garai yra per karšti arba per šalti, pienas neputos tinkamai. Per karšti garai gali „sudeginti” pieną, o per šalti nesuteiks reikiamos tekstūros.

Auksinė taisyklė: iš karto po kiekvieno pieno putojimo nušluostykite lazdelę drėgnu skudurėliu ir paleiskite trumpą garų srovę – tai išvalys likučius iš vidinių angų. Ši paprasta rutina gali apsaugoti jus nuo daugelio problemų ateityje.

Kalkių nuosėdos – tylus aparato priešas

Apie kalkes jau buvo užsiminta kelis kartus, bet ši tema nusipelno atskiro skyriaus – nes kalkių nuosėdos yra atsakingos už didžiąją dalį visų kavos aparatų gedimų. Tai ne perdėjimas.

Vandenyje esantys mineralai – kalcis, magnis ir kiti – nusėda ant visų paviršių, su kuriais liečiasi karštas vanduo. Šildymo elementas, boileris, termoblokas, žarnelės, vožtuvai – visur kaupiasi kalkės. Ir kuo kietesnis vanduo jūsų vietovėje, tuo greičiau tai vyksta.

Problema ta, kad kalkių kaupimasis yra laipsniškas – aparatas prastėja po truputį, ir žmogus to nepastebi, kol problema netampa rimta. Kava tampa prastesnio skonio, aparatas ima triukšmauti, šildymas užtrunka ilgiau, o galiausiai gali visiškai sugesti šildymo elementas.

Lietuvoje vanduo skirtingose vietovėse turi skirtingą kietumą. Didmiesčiuose vanduo paprastai yra vidutinio kietumo, tačiau kai kuriose vietovėse jis gali būti gana kietas. Jei nežinote savo vandens kietumo, galite nusipirkti paprastus testavimo lašelius arba juosteles – jos kainuoja kelis eurus ir suteikia naudingos informacijos.

Rekomendacijos dėl dekalkinavimo:

  • Naudokite specialius dekalkinavimo tirpalus, skirtus kavos aparatams – jie yra švelnesni nei universalūs priemonės ir nepaliks cheminio skonio.
  • Visada laikykitės gamintojo nurodymų dėl dekalkinavimo dažnumo ir procedūros.
  • Jei aparatas turi vandens filtro sistemą, reguliariai keiskite filtrą – tai gerokai sumažins kalkių kaupimąsi.
  • Svarstykite galimybę naudoti filtruotą arba minkštintą vandenį – tai gali pailginti aparato tarnavimo laiką kelis kartus.
  • Neignoruokite dekalkinavimo indikatoriaus, jei jūsų aparatas tokį turi.

Kai aparatas kalba – klaidų kodai ir neįprasti garsai

Modernūs kavos aparatai dažnai turi ekranus arba indikatorius, kurie rodo klaidų kodus. Daugelis žmonių šiuos kodus ignoruoja arba tiesiog nesupranta, ką jie reiškia. O gaila – nes aparatas iš tikrųjų bando pasakyti, kas jam negerai.

Kiekvienas gamintojas naudoja savo klaidų kodų sistemą, todėl pirmiausia reikia pasiimti instrukciją (arba rasti ją internete pagal modelio numerį) ir patikrinti, ką konkretus kodas reiškia. Dažniausiai pasitaikantys kodai susiję su:

  • Kalkių nuosėdomis (laikas dekalkinuoti)
  • Vandens trūkumu rezervuare
  • Nuosėdų talpyklos perpildymu
  • Šildymo sistemos problemomis
  • Malūnėlio užsikimšimu

Neįprasti garsai taip pat daug pasako apie aparato būklę. Stiprus vibracijų triukšmas gali reikšti, kad siurblys yra susidėvėjęs arba kad kažkas laisva aparato viduje. Cypimas dažnai susijęs su garų sistema. Tarkšėjimas malūnėlyje – su svetimkūniu arba susidėvėjusiais diskais. Gurgėjimas – su oro burbulais sistemoje, kas dažnai nutinka po ilgesnės pertraukos arba kai vanduo baigiasi rezervuare.

Svarbu nepamiršti ir kvapų – jei aparatas skleidžia degėsių arba plastiko kvapą, tai rimtas signalas, kad kažkas negerai su elektros dalimi. Tokiu atveju aparatą reikia nedelsiant išjungti ir kreiptis į specialistą.

Kai pats nebepajėgsi – ir tai visiškai normalu

Daug kavos aparatų problemų galima išspręsti patiems – reguliari priežiūra, dekalkinavimas, tarpiklių keitimas, valymas. Tačiau yra gedimų, kurie reikalauja profesionalaus įsikišimo, ir svarbu mokėti atskirti vieną nuo kito.

Kreiptis į specialistą verta, kai: aparatas nedirba po visų paprastų patikrinimų, matomas aktyvus vandens nuotėkis iš vidinių dalių, aparatas skleidžia degėsių kvapą, elektronikos plokštė rodo gedimą, siurblys visiškai neveikia arba šildymo elementas perdegė.

Prieš nešant aparatą į servisą, verta pasverti, ar remontas apsimoka. Jei aparatas jau senas ir remonto kaina viršija pusę naujo aparato kainos, galbūt protingiau investuoti į naują. Tačiau jei aparatas yra geros kokybės ir gedimas nėra kritinis, remontas dažnai yra ekonomiškai pagrįstas sprendimas – tiek finansiškai, tiek aplinkosaugos požiūriu.

Svarbiausia, ką galima padaryti, kad aparatas tarnautų ilgai ir patikimai – tai reguliari priežiūra. Dekalkinavimas, valymas po kiekvieno naudojimo, tarpiklių tikrinimas, malūnėlio valymas – visa tai skamba kaip daug darbo, bet iš tikrųjų užima nedaug laiko. Ir tikrai mažiau laiko nei vežioti aparatą į servisą arba ieškoti naujo. Kavos aparatas, kaip ir bet kuris kitas prietaisas, atsilygina tiems, kurie juo rūpinasi – puodeliu po puodelio, rytas po ryto.

About the Author

You may also like these